užganas

×ùžganas (plg. l. zadość) sm. (1) NdŽ, KŽ 1. S.Dauk koks patenkinantis, naudingas veiksmas, pa[si]tenkinimas: Ùžganą ubagui padaryk, t. y. ką nors gerą padaryk J. Išsiųsdamas 4 garlaivius, padarė užganą savo priedermėms TS1900,8. Bet aušra pati iš savęs neduoda šviesybės, reikia laukti patekėjimo saulės, kuri galės tikrai užganą padaryti dvasiškiems mūsų reikalams A1884,330. Kas savo raštūse neseka ano mokslo, tas tikrai yra užpakalė[je] pasilikęs ir niekaip nepadarys užgano mokslo reikalams Jn. ║ pasitenkinimo, pakankamumo riba, saikas: Netur ùžgano gerti, t. y. nebenga gerti, daug geria J. 2. atgaila: Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P. Reik tiktai, idant nusidėjęs gailėtumias už griekus, gerai išpažintų ir būtų pasitaisęs užganą padaryti M.Valanč.